sodinti

sodìnti (-ýti K), -ìna, -ìno tr. K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ, KŽ, sõdinti, -ina, -ino; L 1. kviesti ar liepti sėsti: Svetį sodìnk (svadink), o medį, daigus diek J. Tu mane ir nesodinì – sėsiesiu KzR. Atejau svečiuos, kogi nesodìnat? Pnd. Manęs niekas į minkštą kėdę nesodìno ir pyragais nevaišino (nelepino) Kt. Rinkis pamergėles, sodìnk į suolelį, sodìnk už stalelio JD1190. Sodin muni su berneliu pirmą vakarelį D22. Per lauką jojau, žodį kalbėjau, sodyk, mergele, sodyk, jaunoji, po ąžuolėliu (d.) Vlk. Kasdien sodindavo pas duris bažnyčios Ch¹ApD3,2. Pradės … sodint juos ant sostų DP542. ^ Katė svečią sodìna net ažusukdama (prausiasi) Dglš. | refl. tr.: Kap juosė šilkų juosta, kalbėj[o] meilų žodelį, o kap vilko marškinėliais, an kelių sodìnosi DrskD212. 2. padėti ar liepti lipančiam atsisėsti ar nusėsti: Nuo žirgelio sodino, į svirną vadino KlvD49. Ir įleido į dvarelį, sodìn mane nuo žirgelio JD878. Mačnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin Mž170. ^ Ir an arklio sodìntas, ir po arkliu buvęs (daug vargęs) Trgn. 3. H, R, MŽ, Sut, KBII200, I, M, LL219 augalą, daigą kišti, terpti į žemę, kad augtų: Eina bulbų sodìnt Nmč. Bulbas sodìnt toj pačioj vietoj negerai Plm. Kada arklį govė, tada sodìna Rod. Ir arė, bulbas sodìno su jaučiais Rud. Apie tris centnerius sodýta, prikasė penkiolika Jd. Bulbų sodìnom ežiom, kapliavom su kapliais Žln. Bulves reikia sodýt, kai būna pilnačio, tai didelės bulvės užauga Dkš. Jaunam nesodìnk bulvių – po pilnatim an senagalį Ob. Bulves sodìnki basas (kai žemė įšilusi) Klvr. Mūsų daug te buvo mergiočių, berniokų, i sodìnom mišką Pb. Jaugi reikia daržai sodìntie Ob. Kad sodìnsi, tai sodìnies batvinius Dglš. Česnakus in žiemos sodinù Klt. Šitas sodas tai mano sodìnta Dkk. Čia mūs sodìnta pušelės Ktk. Anos (obelys) gi mano rankom sodìntos, iš grūdelių Ad. Agurkus reikia sodýt, kai iš pilnačio į delčią pats sugriuvimas, tai tada mezga Žgn. Sodinaũ, auginau – svetimam teko Dkš. Dvieilė bulvių sodinamoji mašina rš. Sodino brolelis obelėlę KrvD141. Tave sode sodìno, mane jauną augino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256. Arba sodykit gerą medį, ir vaisius jo geras bus BtMt12,33. O Abrahamas čiepijo (paraštėje sodino) medžius BB1Moz21,33. ^ Kvailių nereik nei sėt, nei sodìnt: iš tų pačių atsiranda Dkš. Tavo ausysna tai nor burokus sodìnk (labai nešvarios) Pls. | refl. tr., intr.: Da kitos moterys sodìnasi bulves Klvr. | Šiemet vėlai sodìnosi bulbės Ėr. 4. žr. apsodinti 3: Vieškeliai platūs, medžiais sodìnti Kp. Sodìnkite kapelį baltomsiomis lelijėlėmis JD841. 5. A1884,277 atkelti į kokią vietą, apgyvendinti: Lietuviai valstiečiai buvo iš žemės varomi, o į jų vietą sodinami vokiečių kolonistai rš. 6. skirti (kalėjimo) bausmę: Kap kuris pavogė ką ar ažumušė, turmon sodìna Šlčn. Kvailo turmon nesodìna An. Įmetė juos kalinėn, kurion kitus sodindavo Ch¹ApD5,18. 7. Rod, Dv, Str kišti, šauti į krosnį: Duoną pečiun sodìnam Lz. Lopeta sodìna duoną pečiun Šlčn. Ažmiršom, kap duoną ir sodìnt Nmč. 8. Rod, Gdr, Grk tupdyti (ant kiaušinių): Višta in pautų reikia sodìnt Dv. Žąsį sodinaũ sodinaũ, o žąsiukų neturiu Lz. 9. kišti, įstatyti kalant: Vienas kuolelis nuluš, tai kitą sodìna LKT288(Ker). Dirba grėblelį, sodìn kotelį, ved mane jauną šienelio grėbti JD413. | refl. Dv: Kirvis [medžiams tašyti] an kreivo koto sodìnas, kad rankų neapdaužyt an medžiagą Pst. 10. N puošti, gražinti smaigstant kuo, marginant: Plūksnomis sodintas SD249. Kalavijai, kilpiniai su saidokais sodytais, pakabinti ant šėtrų sienų, mirgėjo V.Piet. Ir jos žiurstužėlis žalių šilkužėlių, aukso kvietkoms sodìntas JD883. 11. stengtis, kad praloštų (lošiant kortomis): Jie labai sodìno mane, tik kad man stipra korta, tai nieko negalėjo padaryt Sb. ×12. (l. sadzić się) refl. vadovautis, remtis, pasitikėti: Yra piktas daiktas sodintis ant išminties ir dūmos savos DP212. \ sodinti; antsodinti; apsodinti; atsodinti; įsodinti; išsodinti; nusodinti; pasodinti; persodinti; prisodinti; razsodinti; susodinti; pasusodinti; užsodinti; paužsodinti